žynavimas

žýnavimas sm. (1) KII366, K, Rtr, NdŽ, žynãvimas (1) NdŽ; SD¹193, SD398, R, R203, MŽ, Sut, N, M, L, L35,126,657 → žynauti: Žýnavimo dvasė KII335; R391, MŽ527. Per žýnavimą apkeista pilis KII316. Turėjo ans kningas aple žynãvimą Dov. O gal ji iš tikrųjų žino kokius žynavimus I.Simon. Todėl tai nevilkiatės, jog aš jus šioje knygelėj visokių pramonių bei žynavimų ir burčių mokysiu S.Dauk. Štai Dočys tuojaus, tepalų smarkumą suuodęs ir žynãvimo bobiško baisumą pajutęs, su sykiu nei koks perkūns iš patalo šoko K.Donel. Garbinimas svečių dievų, būrimas, žynavimas WP21. Bei žynavimas ant dešinės šalies ant Jeruzalemo rodys BBEz21,22. Egipto burtinykai padarė teipajag savo žynavimu (apmonyjimu) BB2Moz7,22. Toj piktoji dvasia turėjo apie juos visados gundyt, atvadžiodamas juos nuog tos tobulystos jų, o kur kitur paduksį turėt, negi poniep savo, rodydamas jiemus stebuklingus rėdymus savo, žynavimus savo, stebuklingas, o neteisingas galybes savo MP110. Netikėkime žynavimump, žolinėjimump, burtump, velnump, praktikoriump kokiuose norint privalymuose mūsų, bet top patiesp, nuog kurio yra visa gera mūsų DP483.